|
Karabachas (azer. Qarabağ „juodasis sodas“) – istorinė sritis dabartinio Azerbaidžano pietryčiuose, kurią Armėnai laiko savo istorine sritimi. Dabar čia įsikūrusi nepripažinta valstybė Kalnų Karabachas. Šiaurėje jį supa regionas Aranas, pietvakariuose – Siakas, už Arakso upės pietryčiuose yra Pietų Azerbaižanas. Gamta Geografiškai Karabachas apima kalnuotas Mažojo Kaukazo sritis, kur driekiasi Karabacho kalnagūbris. Istorija Iki XIII a. Karabachas buvo vadinamas armėnišku pavadinimu Arcachas, ir taip armėnai jį vadina iki dabar. Nuo II a. pr. m. e. jis buvo Armėnijos karalystės provincija, kuri labai stipriai armėnizuota ir sukrikščioninta. IV a. provincija atiteko Kaukazo Albanijai, o vėliau prijungta prie Kalifato. Dizakas ir Chačenas Kaukazo žemėlapis XI a. Karabacho regione matoma Chačeno valstybė Pagrindiniai straipsniai – Dizakas ir Chačenas. Kraštas nebuvo islamizuotas ir IX a. silpstant Kalifatui, vietos krikščionys armėnai kunigaikščiai sukūrė dvi valstybes: Dizaką ir Chačeną. Nors XI a. jos pripažino Seldžiukų valdžią, tačiau išsaugojo dinastijas ir tęsė klestėjimą. XII–XIII a. sukurti tikri Kalnų Karabacho archektūros šedevrai: Gandzasaro, Dadi vienuolynai, Gtčavanko katedra ir kt. XIII a. viduryje regiono klestėjimas baigėsi, nes kraštą užkariavo Mongolų imperija, vėliau Timūridai. Maždaug tuo metu ėmė sparčiai daugėti tiurkų tautų ir regionui prigijo turkiškas pavadinimas Karabachas vietoj buvusio armėniško. Dar vėliau Kalnų Karabachą valdė tiurkiškos Kara Kojunlaus, Ak Kojunlaus valstybės. Chamsa Pagrindinis straipsnis – Chamsa. Five principalities of karabakh.png XVI a., didžiąją dalį Irano užkariavus Safavidams, Kalnų Karabache susikūrė penkios kunigaikštystės (valdomos melikų), vadinamos arabišku žodžiu Chamsa, t. y. „penki“. Jos buvo (iš šiaurės į pietus): Giulistanas Dzraberdas Chačenas Varanda Dizakas Šie melikai formaliai pripažino gretimo Gandžos chanato viršenybę, tačiau realiai tvarkėsi nepriklausomi, remdami Safavidų valdžią. XVIII a. pradžioje Nadyršachas panaikino jų nepriklausomybę. Karabacho chanatas Pagrindinis straipsnis – Karabacho chanatas. 1747 m. buvo įkurtas Karabacho chanatas, vadovaujamas Panak Ali. Jo teritorijos apėmė ne tik dabartinį Kalnų Karabachą, bet ir Arano regioną. 1823 m. visame chanate buvo 78 % musulmonų ir 22 % armėnų. Kalnų Karabacho regione armėnų buvo dauguma. 1805 m. Chanatas pripažino Rusijos imperijos valdžią, tapdamas jos protektoratu. 1813 m. ji buvo įjungta į Imperijos sudėtį, o 1828 m. šis statusas patvirtintas dar kartą. Chanatas oficialiai panaikintas 1822 m. Rusijos sudėtyje Kadangi gyventojų surašymo metu buvo nustatyta, kad Kalnų Karabache, išskyrus sostinę Šušą, didžioji dauguma yra armėnai, Rusija čia įkūrė Armėnų provinciją, į kurią skatino sugrįžti armėnus iš Persijos. Tačiau sugrįžo labai nedaug. 1905 m. revoliucijos metu prasiveržė įtampa tarp armėnų ir azerbaidžaniečių. 1917–1921 m. Red kurdistan 1930.png 1917 m. Kaukaze buvo įkurta Užkaukazės Federacija, į kurios sudėtį įtrauktas ir Kalnų Karabachas, tačiau 1918 m. pradžioje ši valstybė subyrėjo į tris dalis, susikuriant Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Tuo metu iškilo klausimas dėl kalnų Karabacho. Jame vyko žudynės ir susidūrimai tarp azerbaidžaniečių ir armėnų. Azerbaidžanui paskelbus Kalnų Karabacho prisijungimą, vietiniai armėnai pasipriešino ir paskelbė nepriklausomą Karabacho Liaudies Vyriausybę. Šis klausimas po karo turėjo būti sprendžiamas tarptautiniu mastu, tačiau visoje Užkaukazėje interesų turėjusi Didžioji Britanija atvirai rėmė Azerbaidžano siekius, tikėdamasi, kad ši valstybė taps stipria užtvara prieš komunizmą. Jos remiamas, 1919 m. Azerbaidžanas paskyrė Kalnų Karabache gubernatorių, o vietinei Vyriausybei paskelbė ultimatumą. Britai siekė įtikinti armėnus, bet šie laikėsi savo. Azerbaidžaniečiai, pritariant britams, pradėjo siaubti armėnų kaimus. Galiausiai buvo priimtas susitarimas, kuris laikinai leido Kalnų Karabachui likti Azerbaidžano sudėtyje, su sąlyga, kad čia bus palaikomos taikos sąlygos. Nepaisant to, Azerbaidžanas kaupė karines pajėgas, kol įtampa galiausiai peraugo į 1920 m. karą. 1921 m. Užkaukazę užėmė TSRS, kuri, siekdama gauti Armėnijos paramą, prižadėjo jai atiduoti jos etnines teritorijas nachičevaną, Siuniką ir Kalnų Karabachą. Nepaisant to, dėl interesų palaikyti gerus santykius su Turkija, galiausiai TSRS pripažino Azerbaidžanui dvi iš trijų sričių, taip pat ir Kalnų Karabachą. TSRS sudėtyje Kalnų Karabachas Azerbaidžano TSR teritorijoje pripažintas kaip Autonominė sritis. Joje per visą sovietinį laikotarpį buvo vykdoma dearmėnizacija, draudžiant krašto ryšius su Armėnija, apgyvendinat azerbaidžaniečius. Nepaisant to, 1979 m. srityje vis dar gyveno 75.9 % armėnų ir 22.9 % azerbaidžaniečių. Kalnų Karabacho karas Dabartinis etninis regiono žemėlapis 1990 m. vėl iškilo Kalnų Karabacho klausimas. Jis prašėsi prijungiamas prie Armėnijos. Tai vėl ėmė kelti įtampą, pradėjo aršius susidūrimus tarp armėnų ir azerbaidžaniečių abiejose šalyse. Ši įtampa peraugo į 1991 m. karą, kuris nėra pasibaigęs iki šiol. 1994 m. sudarytomis neoficialiomis paliaubomis, Karabacho armėnai kontroliuoja visą buvusią Autonominę sritį ir siaurą ruožą, jungiantį ją su Armėnija (Lačino koridorių), kur yra armėnų tautinė dauguma. Kalnų Karabachas yra paskelbęs nepriklausomybę, tačiau ji nėra pripažįstama. |
About us|Jobs|Help|Disclaimer|Advertising services|Contact us|Sign in|Website map|Search|
GMT+8, 2015-9-11 20:13 , Processed in 0.148715 second(s), 16 queries .
