|
Albanijos respublika (Albanija; alb. Shqipëria – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra. Istorija Pagrindinis straipsnis – Albanijos istorija. Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės[1]. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai[2], kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę centum-kalbos atstovais, kai tuo tarpu albanai yra satem-kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tą patvirtina proto-Albanų kalbos substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu. Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Otomanai Albaniją valdė 1385–1912 m. Albanijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1912 lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą. Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka. Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis. Albanija buvo tarp pirmų pripažinusių Kosovo nepriklausomybės 2008 m. vasario 17 d. deklaraciją Politinė sistema Pagrindinis straipsnis – Albanijos politinė sistema. 1992 metais įvykę visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį režimą šalyje, tačiau faktiškai tai buvo padaryta 1998 m. priėmus naują konstituciją, kuri pakeitė 1991 m. balandį priimtą laikinąjį pagrindinį šalies įstatymą. Albanija – parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Kuvendi), sudarytam iš 140 tautos atstovų. Šimtą iš jų šalies piliečiai renka pagal daugumos atstovavimo principą, kitus 40 – pagal partijų sąrašus (proporcinis atstovavimas). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai. Prezidentas renkamas parlamento penkerių metų kadencijai. Teisminė valdžia – Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai. Administracinis suskirstymas Albanijos apygardos Pagrindinis straipsnis – Albanijos administracinis suskirstymas. Albanija suskirstyta į 36 apygardas (rrethe). Kelios apygardos sudaro apskritį (iš viso jų yra 12). Sostinė Tirana turi specialų statusą. Skliausteliuose nurodomi administraciniai centrai. Beračio apskritis (Beratis) Beračio apygarda (Beratis) Kučovės apygarda (Kučovė) Skrapario apygarda (Čorovodė) Diberio apskritis (Peškopija) Bulkizės apygarda (Bulkizė) Diberio apygarda (Peškopija) Mačio apygarda (Burelis) Duresio apskritis (Duresis) Duresio apygarda (Duresis) Krujės apygarda (Krujė) Elbasanio apskritis (Elbasanis) Elbasanio apygarda (Elbasanis) Gramšio apygarda (Gramšis) Libraždžio apygarda (Libraždis) Pekinio apygarda (Pekinis) Fierio apskritis (Fieris) Fierio apygarda (Fieris) Liušnės apygarda (Liušnė) Malakasterio apygarda (Balšis) Girokasterio apskritis (Girokasteris) Girokasterio apygarda (Girokasteris) Permečio apygarda (Permetis) Tepelenės apygarda (Tepelenė) Korčės apskritis (Korčė) Devolio apygarda (Bilištis) Kolonės apygarda (Ersekė) Korčės apygarda (Korčė) Pogradecio apygarda (Pogradecis) Kukesio apskritis (Kukesis) Haso apygarda (Krumė) Kukesio apygarda (Kukesis) Tropojės apygarda (Bairam Curis) Ležės apskritis (Ležė) Kurbinio apygarda (Liačis) Ležės apygarda (Ležė) Mirditės apygarda (Rešenis) Škoderio apskritis (Škoderis) Malesia e Madės apygarda (Kopliku) Pukės apygarda (Pukė) Škoderio apygarda (Škoderis) Tiranos apskritis (Tirana) Kavajės apygarda (Kavajė) Tiranos apygarda (Tirana) Vliorės apskritis (Vliorė) Delvinės apygarda (Delvinė) Sarandės apygarda (Sarandė) Vliorės apygarda (Vliorė) Didžiausi Albanijos miestai (tūkst.gyv. 2001 m.): Tirana (299,3) Elbasanas (Elbasan; 101,3) Duresas (Durrës; 98,4) Škoderis (Shkodër; 84,3) Vliorė (Vlorë; 81,0) Korčė (Korçë; 69,3) Fieras (Fier; 51,7) Beratas (Berat; 48,7) Liušnė (Lushnjë; 38,5) Geografija Albania (Lithuania).svg Pagrindinis straipsnis – Albanijos geografija. Albanija yra kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio. Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais, jais teka svarbiausios Albanijos upės, priklausančios Adrijos ir Jonijos jūrų baseinams. Upės prasideda kalnuose, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik Bunė, ištekanti iš Škoderio ežero. Pasienyje telkšo dideli tektoninės kilmės ežerai: Škoderis, Prespa ir Ohridas. Pajūryje – lagūninės kilmės Karavastasė ir Nartė. Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos. Klimatas Klimatas subtropikų Viduržemio jūros tipo: žiemos šiltos ir drėgnos, vasaros karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrenta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami bora, pučiantys nuo kalnų. Dažnos perkūnijos. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Škoderis +4 ir +25 (1 850), Tirana +7 ir +24 (1 350), Korčė +12 ir +26 (750). Gamta Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė, dažni visžaliai krūmai makija, citrusiniai, figos, alyvmedžiai. Kalnų šlaituose auga ąžuolai, guobos, bukai, kaštonai, beržai, aukščiau – juodosios pušys. 1400–1900 m virš jūros lygio plyti subalpinės pievos. Gyvūnija skurdi, aptinkami kalnų ereliai, vilkai, šernai, šakalai, elniai. Gausu vandens paukščių. Ekonomika Pagrindinis straipsnis – Albanijos ekonomika. Demokratines ir ekonomines reformas, rinkos ekonominės plėtojimą Albanija pradėjo viena paskutiniųjų Vidurio ir Rytų Europoje, šalis yra laikoma viena neturtingiausių Europos valstybių. 1992 m. po demokratinių rinkimų pradėtos ekonominės reformos, privatizacija, teisinės bazės kūrimas. Rezultatai pranoko lūkesčius: augo BVP, stabilizavosi lekas, bet 1995 m. (daugiausiai dėl piramidinių schemų – investuotojų apgaudinėjimų) reformos pradėjo strigti. Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo, siekiama pritraukti investicijų, nors mokesčių, nuosavybės įstatymų, bankininkystės reformos vystosi lėtai, plėtrai itin trukdo daug kur įsigalėjusi korupcija. Gyventojai Demografija Pagrindinis straipsnis – Albanijos demografija. 2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9 % sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo. Tūkstančiui gyventojų tenka 15,11 gimimų ir 5,22 mirčių. Kūdikių mirtingumo rodiklis yra vienas didžiausių Europoje, skirtingais duomenimis jis yra 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių – beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje. Pagrindinės etninės grupės: albanai – 90 %, graikai – 8 %, vlach čigonai, serbai, makedoniečiai, bulgarai – 2 % Religija Nors daugelis gyventojų sieja save su kokia nors religija, šalis pasižymi itin dideliu ateistų ir agnostikų procentu. Nėra oficialios, tikslios statistikos, kuri pateiktų Albanijoje religijos pasiskirstymą tarp žmonių. Bet remiantis CŽV pasaulio duomenų knyga (CIA World Factbook), Albanijoje pagal religijas pasiskirsto sekančiai: 70 proc. musulmonų – absoliučiai vyrauja sunitų pakraipa 20 proc. stačiatikių 10 proc. Romos Katalikų. Pagal Pew tyrinėjimų centro (Pew Research Center) duomenis nuo 2009 metų, teigia esant 49,9 proc. musulmonų. O pasak Pasaulio krikščioniškos enciklopedijos (World Christian Encyclopedia) taip pat 2009 metais, pateikia dar mažesnį musulmonų kiekį Albanijoje – 38,8 proc., taip pat teigia esą 16,1 proc. sudaro stačiatikiai, 16,8 proc. Romos katalikai ir 16,6 proc. saves nepriskiriančių jokioms religijoms. Pasak Jungtinių Valstijų valstybės departamento, aktyviai dalyvaujančių religinėse apeigose yra 25-40 procentų Albanijos gyventojų. Gėlupo organizacijos (The Gallup Organization) 2010 metų ataskaita parodo, kad religija yra svarbi 39 procentams albanų, ko pasekoje Albanija priskiriama prie mažiausiai religingų valstybių pasaulyje užimdama 13 vietą tarp visų valstybių (palyginimui Estija pirma, Švedija antra, o Lietuva – 26). Pasak 2011 metų surašymo – 70 procentų albanų nedeklaravo jokios religijos. Kultūra Pagrindinis straipsnis – Albanijos kultūra. Kita informacija Albanijos ryšiai Albanijos transportas Albanijos karinės pajėgos Albanijos tarptautiniai santykiai Albanijos šventės |
About us|Jobs|Help|Disclaimer|Advertising services|Contact us|Sign in|Website map|Search|
GMT+8, 2015-9-11 20:15 , Processed in 0.161306 second(s), 16 queries .
